„Linkiu apsikeisti gerąja praktika, kad futbolo reikalai Lietuvoje dar labiau pajudėtų“, – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasveikino dalyvius, atvykusius į Klaipėdos piliavietėje surengtą trečiąjį šalies futbolo forumą „Futbolo perspektyvos Lietuvoje – apskričių vaidmuo“.

Į pajūrį susirinkusius futbolui neabejingus žmones taip pat pasveikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius, LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas bei Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis.

Futbolo dėmesys į Klaipėdą

„Sugužėjome į piliavietę, gražią, iš kurios pusės bežiūrėtume. Mes, klaipėdiečiai, tokią matome ir regioninio stadiono viziją. Ji realybe turėtų virsti netolimoje ateityje. Apaštalas Paulius yra pasakęs: „Žmogus turi būti stiprus tikėjimu, o ne regėjimu“. O tikėjimo mums tikrai netrūksta. Pavyzdžiui, kur dabar esame, anksčiau buvo apgriautos, sugriautos patalpos, sandėliai, o dabar čia – naujausia Klaipėdos konferencijų salė“, – pavyzdį, kaip uostamiestyje žodžiai virsta darbais, pateikė V. Grubliauskas.

T. Danilevičius pasidžiaugęs, kad trečiasis forumas vyksta jo gimtajame mieste, kuriame gimė ir pradėjo futbolininko kelią, palinkėjo dalyviams produktyvaus darbo.

„Čia susirinko žmonės, kurie savo regionuose puoselėja futbolą, yra šios sporto šakos profesionalai, todėl, manau, jog bus šauniai padirbėta“, – konstatavo LFF prezidentas.

„Nuveikta gana nemažai darbų po praėjusio forumo. Tai, tikriausiai, matote. Realizuota daug minčių gerinant futbolo, kaip gerosios praktikos, pavyzdį. Atlikta daug pakeitimų mūsų pagrindiniame dokumente – įstatuose. Šis forumas paskatins žengti naujus žingsnius į pastaraisiais metais primirštą futbolą apskrityse. Problemų yra. Kaip sakė neseniai Lietuvoje lankęsis UEFA prezidentas Aleksandras Čeferinas, bėdos negali gulti ant vienų pečių. Turime visi juos suremti ir eiti viena linkme“, – pabrėžė N. Dunauskas.

„Dėkoju Lietuvos futbolo federacijai, kad patikėjo mums organizuoti forumą Klaipėdoje, – pasidžiaugė R. Jonaitis. – Tai dar viena proga susivienyti futbolo žmonėms, pasidalyti gerąja praktika, idėjomis. Įsitikinęs, kad forume rasti geriausi sprendimai vėliau bus įgyvendinti.“

T. Danilevičius: „Neužtenka pripažinti problemas, reikia jas spręsti“

LFF prezidentas T.Danilevičius forumą pradėjo gera žinia – apie šią savaitę LFF ir Lietuvos vyriausybės pasirašytą „Futbolo vystymo Lietuvoje“ memorandumą.

„Pastarieji įvykiai Lietuvoje tapo postūmiu į priekį. Ilgai siekta žinia – po keturis mėnesius trukusių įtemptų pokalbių, balandžio 24 dieną dalyvaujant UEFA prezidentui A. Čeferinui, buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos futbolo federacijos ir Lietuvos vyriausybės. Tai pirmas žingsnis į pokyčius. Principinis akcentas – šalies valdžia pripažino futbolą strategine sporto šaka. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo sukurti darbo grupę, kuri aptars ir spręs futbolui reikšmingus klausimus. Vienas svarbiausių punktų – valstybės finansinė parama. Tai esminis taškas, be kurio negali būti futbolo. Lietuvos futbolo federacija viena, be vyriausybės ir savivaldų pagalbos, nepajėgi vystyti šios sporto šakos. Tai padėtų įgyvendinti įsipareigojimus“, – svarbia žinia pasidžiaugė LFF prezidentas

Gegužę mūsų šalyje vyks Europos 17-mečių merginų čempionato finalinės varžybos, kuriose dalyvaus 8 komandos.

Anot T. Danilevičiaus, džiugu, kad UEFA pripažįsta Lietuvą ir mūsų valstybei kasmet patiki rengti oficialias tarptautines varžybas.

„Tai istorinis čempionatas, tapsiantis postūmiu merginų futbolui“, – pabrėžė šalies futbolo vadovas.

LFF prezidentas paskelbė, kad Lietuva yra tarp keturių pretendentų, siekiančių organizuoti 2020 metų pasaulio salės futbolo (futsalo) čempionato finalinį turnyrą.

„Mes esame vieninteliai kandidatai iš Europos. A. Čeferinas garantavo, kad UEFA ir jos šalys narės palaikys Lietuvos siekį. Tai būtų dar vienas istorinis įvykis mūsų šalies futbolui“, – užmoju pasidalijo T. Danilevičius.

Aktyviai dirbantis LFF prezidentas neseniai lankėsi Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) būstinėje, susitiko šios organizacijos vadovu su Gianniu Infantino, susitikimo metu pažadėjusiu atvykti į Lietuvą.

„Apskritai mūsų bėdas gerai žino abiejų tarptautinių organizacijų – FIFA ir UEFA prezidentai. Sulaukiau jų palaikymo dėl futbolo vystymo mūsų valstybėje“, – rezultatyviais susitikimais pasidžiaugė T. Danilevičius.

Pranešėjas dėmesio skyrė ir nacionalinei komandai, kuri, pasak LFF vadovo, yra „Lietuvos futbolo lakmuso juostelė“.

„Sprendimai gali gimti per vieną–dvi dienas, o kelias juos įgyvendinant – ilgas. Neužtenka vien pripažinti problemas. Kad jas išspręstume reikia pokyčių: naujų metodikų, stiprių šalies klubų, jaunimo, – teigė buvęs ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas. – Šie metai istoriniai, nes pirmą kartą vyks Tautų lygos kovos. Būtent, po gero pasirodymo joje, galima iškovoti kelialapį į Europos čempionatą. 2018-aisiais žaisime daugiausiai kontrolinių rungtynių istorijoje per metus. Jų tikslas geriau pasirengti Tautų lygai. Dalyvaudami joje pamatysime, ar mes pažengėme į priekį ar vis trypčiojame vietoje.“

Prezidentas pasidžiaugė, kad šiais metais surengta šalies jaunimo iki 21 metų (U-21) rinktinės stovykla, kurios tikslas – auginti pamainą pagrindinei valstybės komandai.

„Panašios stovyklos – bus naujos sistemos dalis, – pastebėjo T. Danilevičius. – Neužtenka vien varžytis oficialiose varžybose, jaunimui reikia rengti stovyklas, ieškoti pajėgių varžovų kontroliniams mūšiams. Skatindami jaunų žaidėjų ugdymą sukūrėme „Klubų vystymo paramos“ fondą. Klubai, atitiksiantys reikalaujamus kriterijus, gaus finansavimą. Negana to, Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija paskelbė programą „Lietuvos jaunimo integracija į profesionalų vyrų futbolą“. Komandos, kurios daugiau pasitikės jaunais žaidėjais, sulauks papildomų pinigų iš šios programos fondo.“

LFF prezidentas įsitikinęs, kad prie futbolo augimo prisidės ir Lietuvos sporto universitete vykęs danų specialisto Carsteno Dohmo seminaras, kuriame buvo pateikta jaunimo futbolo ugdymo programa ir metodologija.

„Tai ne vienintelis užsieniečių vizitas. Taip pat sutarėme su belgų „Anderlechto“ klubo atstovais, kad ir jie mums papasakos apie savo metodiką ugdant futbolo atžalas. Be šiuolaikinių technologijų negalime tikėtis gerų rezultatų. Turime visi dirbti viena linkme – naudoti metodiką, atitinkančią Europos standartus“, – planais ir siekiais pasidalijo T. Danilevičius.

LFF prezidentas pasidžiaugė sėkminga kova su futbolo vėžiu – nesąžiningomis rungtynėmis.

„Per pastaruosius trejus metus nėra daug nusiskundimų, nešvarių įvykių. Tai ne vien Lietuvos futbolo bėda. Nebus jokio gailesčio sukčiautojams. Sąžiningas futbolas – federacijos įvaizdžio dalis“, – pabrėžė vadovas.

Pranešimą T. Danilevičius baigė apie aktualiausią šalies futbolo problemą – infrastruktūrą.

„Vilniuje nacionalinis stadionas statomas 30 metų, Kaune S. Dariaus ir S. Girėno futbolo arenos renovacija užstrigo teisme, Klaipėdai irgi reikia naujo stadiono. Uostamiesčio vadovų pažadai teikia vilčių, kad pajūryje jis išaugs. Kalbėdamas su FIFA ir UEFA vadovais, mūsų nuomonės sutapo: stadionai – tai ne vien LFF galvos skausmas. Tik visiems kartu surėmus pečius galime pagerinti infrastruktūros situaciją.“, – teigė Lietuvos futbolo vadovas.

Futbolininkai „įstūmė“ Sporto įstatymą į Seimą

LFF Vykdomojo komiteto narys ir Futbolo žaidėjų sąjungos prezidentas Gintautas Babravičius pateikė informaciją apie Lietuvos Seime svarstomą Sporto įstatymą, kurio aktyviausiais teikėjais yra futbolininkai.

Anot G.Babravičiaus, naujasis Sporto įstatymas įtakos futbolo atgimimą.

„Darbo grupės, kurioje kartu su manimi buvo LFF atstovas Laurynas Zibolis, Vilniaus „Žalgirio“ klubo vadovė Vilma Venslovaitienė ir teisininkai Valentinas Gavrilovas bei Laimonas Markauskas, iniciatyva įstatymas balandžio 16 d. užregistruotas Seime. Futbolo terminu kalbant, vienas kėlinys jau sužaistas, o antrasis kėlinys vyks valdžios rūmuose“, – vaizdžiai nuveiktą darbą pakomentavo G. Babravičius.

Anot buvusio Seimo nario, reikalingi pokyčiai Lietuvos futbole brendo jau seniai.

„LFF veikla nuo Nepriklausomybės atkūrimo buvo vingiuota ir kontraversiškai vertinama. Per tą periodą futbolas Lietuvoje prarado prestižą, įtaką, – minusus vardijo LFF atstovas. – O ir valstybė bei savivaldybių institucijos per visą laikotarpį nuo 1990-ųjų iš esmės nesuvokė futbolo reikšmės. Tiesa, galbūt, tam įtakos turėjo ne visada skaidrus LFF valdymas.“

G. Babravičius teigė, kad pokyčiai būtini, tačiau jie galimi tik suvienijus visuomenės, LFF ir valdžios institucijų pastangas, turint modernią, demokratišką, konkurenciją skatinančią futbolo valdymo struktūrą, ir kai valstybė bei savivaldos institucijos suvoks savo vaidmenį ir atsakomybę.

Nuo 2019-ųjų A klubams nauji reikalavimai

LFF Licencijavimo komiteto vadovas L. Zibolis, apžvelgė viešąją ir privačiąją partnerystę šalies klubuose – kokie vyrauja pagrindiniai tipai, tendencijos, kokia klubų prioritetinė struktūra.

Pranešėjas konstatavo, kad Vakarų Lietuvos regionas savo sukuriamomis infrastruktūromis yra lyderis šalyje.

Žvelgdamas į priekį, L. Zibolis informavo, kad pagrindinis LFF prioritetas artimiausiu metu – klubai. Tikri klubai, kuriuose yra komandos – nuo mažų vaikų iki profesionalų.

Anot Licencijavimo skyriaus vadovo, kitais metais A lygos licencijos nebus išduodamos sutartiniu pagrindu dirbantiems klubams. 1-os lygos klubams šis terminas pratęstas iki 2020-ųjų.

„Pirmieji tokius žingsnius prieš dešimt metų žengė gargždiškiai ir šilutiškiai. Daug kas iš Lietuvos važiavo į Gargždų „Bangos“ klubą, perimti šio Klaipėdos rajono miestelio pavyzdį“, – Vakarų Lietuvos miestų veikla pasidžiaugė L. Zibolis.

D. Šemberas: „Apskrityse apstu taisytinų dalykų“

Apskričių futbolo vystymo projekto koordinatorius Deividas Šemberas pristatė LFF strategines kryptis apskričių futbolo federacijose iki 2020 m.

Anot pranešėjo, svarbiausios yra keturios kryptys: dėmesys masiniam ir profesionaliam futbolui, infrastruktūros ir organizacinės futbolo kultūros plėtojimas. Šiomis kryptimis ir turės judėti apskričių federacijos.

Buvęs nacionalinės rinktinės futbolininkas išdėstė problemas, kurios vyrauja apskrityse. O jų, anot naujojo koordinatoriaus, nemažai.

„Nėra vystymo ir plėtros strategijos, veiklos planų, – teigė D. Šemberas, – neaiškios arba neapibrėžtos deleguotos funkcijos ir vertinimo kriterijai“.

Pasak pranešėjo, labai trūksta sporto įrenginių, kvalifikuotų specialistų, taip nėra kvalifikacijos kėlimo, tobulinimo ir mokymų programų, mažai apskrityse aktyvių organizatorių, koordinatorių, o jei jų ir yra, tai dirba pasyviai.

D. Šemberas atkreipė dėmesį, kad į bendrą futbolo sistemą neįtraukiami nauji teisėjai. Bėda ir ta, kad apskrityse nesugebama savarankiškai generuoti pajamų, akivaizdžios vidinės ir išorinės komunikacijos problemos. Nėra ryšio tarp apskričių ir kitų šakinių asociacijų, kurių darbai dubliuojasi.

Futbolo specialistas pastebėjo ir tai, kad apskričių federacijoms, bendradarbiaujant su savivaldomis, trūksta LFF pagalbos.

Forumą vainikavo rezoliucija

Futbolo specialistų suvažiavimas tradiciškai buvo baigtas vieša diskusija „Apskričių futbolo vystymo“ projekto koordinavimas bei „Gerojo valdymo praktikos“ principų įdiegimas šalies futbole.

Diskusijos organizatoriai, sulaukę pasiūlymų, parengė rezoliuciją, kurioje – vienuolika punktų: stiprinti apskričių futbolo asociacijų kompetencijas ir gebėjimus; nuosekliai didinti apskričių futbolo asociacijų finansavimą; deleguoti aptartas, suderintas ir fiksuotas apskričių futbolo asociacijoms LFF funkcijas, formuojant apskričių futbolo asociacijų atstovavimo LFF ir strategijos įgyvendinimo praktiką; stebėti nuolat veikiančius klubus, savivaldybių ir regionų (apskričių) veiklą, fiksuoti ir apibendrinti problemas ir rekomendacijų teikimo sistemą; numatyti apskričių futbolo asociacijų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus, skelbti kasmetines apžvalgas, sukurti nuolatinę gerosios praktikos keitimosi bei skatinimo sistemas; iki 2019-ųjų sausio 1 d. sukurti apskrityse futbolo plėtros strategijas (programas); sukurti LFF programą futbolo vystymui apskrityse; futbolo klubai turi priklausyti atitinkamoms regioninėms asociacijoms ir, vykdydami savo, kaip nario funkcijas, prisidėti prie futbolo vystymo ir LFF valdymo; skaidrumo ir nepriklausomumo principas taip pat turi būti taikomas ir atskiriems asociacijos nariams. Būtinybė užtikrinti nepriklausomumą ir išvengti interesų konfliktą yra įtvirtinta FIFA ir UEFA įstatuose. Todėl siekiant įgyvendinti šį Lietuvos futbolo valdymo principą, LFF nariais ir narių nariais negali būti biudžetinės įstaigos.

Rezoliucija bus įteikta LFF vadovybei, Vykdomajam komitetui, administracijai ir apskričių futbolo federacijoms.

Trečiojo Lietuvos futbolo forumo rezoliucija

Informacija pagal: www.lff.lt